Tan Twan Eng „Vakaro miglų sodas“

Šis kūrinys – kaip japoniškas sodas: žavi savo tobula estetika, jaudina nepaprastu grožiu ir stulbina giliomis prasmėmis bei užkoduotomis paslaptimis. Tai epas apie žmogaus galias: kiek jis pajėgus ištverti ir kiek – atleisti; apie nuolat mus lydinčias seseris dvynes – atmintį ir užmarštį; apie praeities šešėlius ir drąsą prisipažinti suklydus; apie karo žiaurumus ir beprasmybę; apie arbatos plantacijas ir debesų sruogas; be abejo – apie meilę, kuri čia lyg vakaro miglos: jauti, kad tvyro kažkur šalia, bet paliesti negali. 

Nors veiksmas vyksta Malajoje (ankstesnis Malaizijos, kuomet ji buvo britų kolonija, pavadinimas), knygoje labai daug Japonijos – su jos legendomis, sodais ir jų shakkei (kraštovaizdžio skolinimosi menas),  su horimomo (tradicinės japonų tatuiruotės) ir ukiyo-e (medžio raižiniai). Romano puslapiuose brėžiamos dvi laiko linijos: Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir keturi dešimtmečiai po jo. Tačiau praeitis ir dabartis nuolat persipina, o jų istorijas, tai yra, savo gyvenimą pasakoja į pensiją išėjusi Jun Ling – japonų karo belaisvių stovyklą ištvėrusi ir vienintelė joje išgyvenusi Malajos kinė. Po daugybės metų ji grįžta į Jugirį – kalnų, džiunglių ir arbatos plantacijų apsuptą japonišką sodą, kurį kadaise sukūrė ir puoselėjo buvęs imperatoriaus sodininkas Aritomo, o ji buvo jo mokinė: net ir draskoma neapykantos savo skriaudėjams japonams, ji vis tik ryžosi įgyvendinti savo žuvusios sesers svajonę – sukurti japonišką sodą.

„Sodas turi sujaudinti. Jis turi paliesti širdį, nuliūdinti arba paguosti. Jis turi padėti suvokti, kad gyvenime viskas laikina. <…> Ta akimirka, kai rengiasi nukristi paskutinis lapas, nubirti paskutinis žiedlapis; toje akimirkoje telpa visa, kas gyvenime nuostabu ir sielvartinga.“

Ar Aritomo pamokos ir alinantis fizinis darbas padės Jun Ling užgesinti  pykčio ugnį ir atrasti ramybę širdyje? Ir išvis – ar įmanoma ją rasti, jei giliai viduje pyksti… pats ant savęs? Galų gale, ar gali tau pagelbėti tas, kurio visas gyvenimas – viena didelė paslaptis? „Aritomo niekada nepraleido progos išnaudoti skolinto kraštovaizdžio principų, kad ir ką būtų daręs, ir man dingteli, kad galbūt jis juos taikė net ir savo gyvenime. Ir jeigu taip buvo, ar negalėjo ateiti toks laikas, kai jis jau nebeįstengė atskirti, kas jo gyvenime tikra, o kas tik atspindžiai?

Net ir apleistas, kelis dešimtmečius be šeimininko buvęs Vakaro miglų sodas kupinas paslapčių. Ar pavyks Jun Ling jį iš naujo prisijaukinti ir prakalbinti, o galbūt netgi sulaukti atsakymo į visą gyvenimą ją persekiojusį klausimą?

„Iš galybės urvų, žiojinčių kalnų šlaituose, pasipila šikšnosparniai. Žiūriu, kaip jie neria į miglą be jokios dvejonės, pasitikėdami aidais ir tyla, lydinčiais jų skrydį. Ar mes nesielgiame panašiai, galvoju, ar nevaldome savo gyvenimų interpretuodami tylą tarp ištartų žodžių, analizuodami aidą, atsimušusį nuo prisiminimų, taip kurdamiesi aplinkos žemėlapį ir ieškodami prasmės mus supančiame pasaulyje?“

Parašyta skaidriu, poetišku stiliumi („Ir žemė visą naktį gulės tamsoje, prausiama tylios lietaus malonės.“), išties knyga nėra lengva: užduoda daug klausimų, priverčia klaidžioti, ieškant atsakymų, o savo paslaptis saugo iki pat pabaigos.

Beje,  tik pradėjus skaityti, šiek tiek glumino neįprasti vardai ir pavadinimai, istorinių laikotarpių sluoksniai, partizaninio karo ir politikos peripetijos, tačiau ilgainiui visas pasakojimas sugulo į be galo gražų, lygų ir užburiantį žodžių audinį. Na o jo audėjas – teisininkas T. T. Eng‘as –  į literatūros pasaulį žengė ryžtingai: šiuo, antruoju savo romanu (originalas pasirodė 2012 m.) pelnė kritikų palankumą  ir už jį buvo pagerbtas net keliais apdovanojimais: „Man Asian“ (jis teikiamas kasmet už geriausią Azijos rašytojo romaną, parašytą ar išverstą į anglų kalbą) bei Walterio Scotto vardo premija, kuri paprastai skiriama istorinei (būtina sąlyga – nuo aprašomų įvykių iki knygos išleidimo turi būti praėję ne mažiau kaip 60 metų) prozai. Be to, ši knyga buvo įtraukta į prestižinį trumpąjį „Man Booker“ literatūrinės premijos sąrašą.

Tan Twan Eng „Vakaro miglų sodas“ išleido leidykla „Baltos lankos“, knygą iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s